Utwór 18 z 22

Ajudagas

Mėgstu ant Ajudago rymodams matyti,
Kaip putojančios bangos verpetais1 puškuoja,
Bei sidabro vainikais juosia marių srytį,
Ir tarsi vaivorykštės aplinkui ratuoja,

Atsimuša į seklių2, sekliaus išblaškyti,
Lyg didžiažuvių būriai krantus atakuoja,
Paveldėtų sausumą, tečiaus3 nuvaryti,
Vėl kiaukerus4, koralus ir perlus tebšluoja.

Jaunasis dainiau! Lygiai ir tavo širdyje
Kensmas5 dažnai sujudin vėsulas grumzdingas,
Bet sveikamjam pakėlus bard’ną6 7 įkvėpimo,

Anas be blėdies8 žūva gelmėj užmiršimo,
Ir už save palieka giesmes nemirtingas,
Tavo garbei vainiką nupint ateityje.

verpetas — sukūrys. [przypis edytorski] ↩
seklius — gubrys jūroje netoli kranto. [przypis edytorski] ↩
tečiaus — tačiau. [przypis edytorski] ↩
kiaukerus — kriaukles. [przypis edytorski] ↩
Kensmas — geismas. [przypis edytorski] ↩
Bardan’as — muzikališkaa rytiečių instrumentas. [przypis tłumacza] ↩
bard’nas — viduramžių styginis instrumentas, liutnios atmaina. [przypis edytorski] ↩
blėdis — žala. [przypis edytorski] ↩