Utwór 8 z 22

Bachčisarajus

Dar didžiulė, tuščia jau Girajų vietovė!
Bašų2kaktomis šluotos riokso kiauros angos,
Kambariuose, kur žaidė ant suolų gulovė,
Šokinėja skėreliai3 ir gyvatė rangos.

Langais įvairiavarsiais tik vijoklės4 spangos
Lipa ant kurčių sienų paveldėt gerovę
Chanų5, kurią jau amžių nusariojo bangos
Ir skelbia Baltazaro6 rašmenimis „GRIOVĖ”.

Viduj salės paminklas stovi marmorinis:
Tai fontana haremo imtinę gerbia
Ir perlų ašaromis per dykumą šaukia:

Kur esate, o meile, galybe ir garbe?
Jūs turit amžinuoti, šaltinis greit plaukia;
Vai gėda! Jūs išnykot, o liko šaltinis...

Bachičisarajus. — Dauboje, kalnų vainiku apsiaubtoje, yra miestas Bachčisarajus, kitkart Girajų, Krymo Chanų, sostinė. [przypis redakcyjny] ↩
baša — paša, Turkijos ir Egipto pareigūno titulas senovėje. [przypis edytorski] ↩
skėreliai — laumžirgai. [przypis edytorski] ↩
vijoklės — vijokliai. [przypis edytorski] ↩
€han’as — totor. ž. Taip vadinama totorių viešpačius. [przypis tłumacza] ↩
Baltazaro raidas — „Tąją valandą pasirodė pirštai, lyg žmogaus rankos, rašančios prieš žibintuvą ant sienos karaliaus svetainėje, o karalius (Baltazaras) žiūrėjo į rašančios rankos sąnarius. (Danieliaus Pranašystė. V. 5, 25–28). [przypis redakcyjny] ↩