Utwór 22 z 22

Kelias ties Čufut-Kalės pakriaušiu

Mirza ir Keleivis

MIRZA

Pasimelsk, leisk pavadį, užsigrįžk, varguoli;
Čia jojikas arklio kojoms skiria savo protą2.
Bingus3 arklys! Matai, kaip žvalgo skrodės4 plotą?
Klaupia, kilst! Išsitiesęs davė ton-pus šuolį,

Ir kabo. — Nežiūrėk ten! Tenai vyzdžio5 puolį
Neatmuš Al-Kairo6 versmakė7 giedrota;
Ir ranka ten nerodyk, ranka neplunksnota;
Ir minties ten neleiski, nes bedugnės guoly

Kaip inkaras iš valties metamas in gylę8,
Perkūnu kris, bet marių gelmės niškakėjęs9,
Vaitį apvers ir stačiai nugrumzdės į žiotis.

KELEIVIS.

Mirza, aš dirstelėjau! Per pasaulio skylę
Mačiau... miręs apreikšiu, ką esmi regėjęs —
Žmonių kalba negali tatai10 išgiedoti.

Čufut-Kalė — miestelis ant aukštos uolos; namai pakraščiu stovintys pa- našūs į kregždžių lizdus; takas, kur einama ant kalno, yra pa- vojingas it kabąs ties pakriaušiu. Pačiame miestelyje namų sienos vienijasi beveik su uolos rentiniu; dirstelėjus pro langą, žvilgis dingsta neišmatuojamoje gelmėje. [przypis tłumacza] ↩
Čia jojiks arklio kojoms skiria savo protą. — Krymo arklys sunkioje ir pavojingoje kelionėje rodosi turįs tam tikrą atsargos bei tikrumo instinktą: pirm žengdamas, laiko koją ore ir, ieškodamas akmens, bando, ar tikrai galima žengti ir stoti. [przypis tłumacza] ↩
Bingus — gražus, smarkus. [przypis edytorski] ↩
skrodė — vandens išneštas griovys ar duobė. [przypis edytorski] ↩
vyzdys — akies vyzdys. [przypis edytorski] ↩
Al-Kalras — vietos vardas. [przypis tłumacza] ↩
versmakė — šulinys. [przypis edytorski] ↩
in gylę — į gilumą. [przypis edytorski] ↩
niškakėjęs — neišvertęs. [przypis edytorski] ↩
tatai — to. [przypis edytorski] ↩