Utwór 16 z 22

Kikineiso kalnas

Mirza

Dirstelki į bedugnę! Ten dangus kur plūko,1
Tai marė. Paukštis-kalnas2, perkūno nušautas,
Sparnus lyg laumės juostas ant bangų išbruko,
Metė stiebines3 plunksnas plačiau negu skliautas,

Ir vandenis užklojo salomis iš ūko.
Matai, gelmėse irstos — debesys! Toliau tas
Juodas nakties šešuolis — tamsuma jo rūko.
Aure ugnies kasnykais4 plykstelėjo skriautas5,

Tai perkūnas. — Bet stokim! Pragaras po kojų;
Turim perlėkt ankstumą. Aš įbingęs6 joju;
Tu pasirengęs lauki: kad aš in pavojų7

Šoksiu, žiūrėk, į skardą: jei plunksną išvysi,
Tai bus mano kaupokas8, ir tu pabandysi;
Ne — tai sudiev! Jau žmogus čia nesivadinsi.

plūko — teka. [przypis edytorski] ↩
Paukštis-kalnas — žinomas iš Tūkstančio naktų. Yra tai garsus persų mitologijoje paukštis Limurgas, dažnai rytinių poetų aprašinėtas. „Didelis jisai — sako Firdusi Šah-Nameth’e — kaip kalnas, o drūtas kaip tvirtynė; dramblį nuneša savo naguose”, ir toliaus: „išvydęs karžygius (simurgas) pakilo kaip debesys nuo uolos, ant kurios gyvena ir traukė oru lyg vėsula, mėtydamas šešėlį ant raitelių kariaunos”, (Sk. Hammer: Geschichte der schönen Redekünste Persiens, Vien, 1818, p. 65). Nuo viršaus kalnų, iškilusių aukščiaus debesų srities, jeigu žvilgterėsime ant ūkų, plaukiojančių viršum marių, rodosi gulį ant vandens pavydale didelių baltų salų. Šitą įdomų fenomeną pastebėjau nuo Čatirdago. [przypis redakcyjny] ↩
stiebines — esančias ant stiebo. [przypis edytorski] ↩
kasnykas — kasninkas, kaspinas. [przypis edytorski] ↩
skriautas — čia: kakta. [przypis edytorski] ↩
įbingęs — įsigalėjęs. [przypis edytorski] ↩
in pavojų — pavojuje. [przypis edytorski] ↩
kaupokas — senovės karių kepurė. [przypis edytorski] ↩