Utwór 12 z 22

Alušta dieną

Jau kalnas ūkanotą numetė chalatą,
Ryto šnabžda namazas2 po aukso dirvonus,
Linksi giria ir barsto vainikus raudonus,
Lyg Kalifų3 rožančiaus rubiną-granatą4 5.

Žydi pieva varsingoms6 gėlėmis ripuota,
Drugiai septyniaspalvę laumės juostą pina,
Briliantų sparnyčiais padangę dabina;
Toliau žiogeliai traukia sau šydą sparnuotą.

O kur uola nuplikus kyšo vandenyse,
Verda blaškoma marė ir skandina žemę;
Jos ūžmuos7 šviesa groja, kaip rainio akyse,

Ir rūsčiąją pakrantėms audrų kovą lemia,
O ant gilumos vilnys palengva liūliuoja,
Ir maudosi žaginė8, ir gulbės baltuoja.

Alušta — viena gražiausių Krymo vietų. Ten jau šiaurių vėjai niekad nesiekia ir keleivis dažnai lapkrityje ieško pavėsio po dideliais dar žaliais riešutų medžiais. [przypis redakcyjny] ↩
namazas — musulmonų religinė apeiga. [przypis edytorski] ↩
Kalifas (arabų ž.) — turkų sultono, kaipo mahometonų viršininko titulas. [przypis tłumacza] ↩
rubinas ir granatas — brangūs akmenys raudonos spalvos. [przypis tłumacza] ↩
Lyg Kalifų rožančiaus rubiną — granatą. — Muzulmonai meldžias ant rožančių, kuriuos žymesnieji vartoja susielintus iš brangiųjų akmenėlių. Mormedžiai ir granatai, gražiais raudonuodami vaisiais, puikiai dabina visą pietinę Krymo užuolanką. [przypis redakcyjny] ↩
varsingoms — spalvingomis. [przypis edytorski] ↩
ūžmas — ūžimo garsas, ūžesys. [przypis edytorski] ↩
žaginė — rąstas neapkapotomis šakomis. [przypis edytorski] ↩