Dainė

Gerai Dieve padarei * Kad jaunutę sutvėrei * Tas yra stons puikesnis * Už žemčiūgą brangesnis.

Norintys tą laikyti * Panų stoną pildyti. * Kaip darželėj žoleles * Taip padorias paneles.

Kaip ant dangaus žvaizdelės * Taip žyb doros mergelės * Jej panisti mylėsi * O prieš žmones tylėsi.

Ką ant savęs girdėsi * Kantrybėj nukentėsi * Paskiaus danguj sėdėsi * Ir Viešpatį regėsi.

Jaunikaičiai mergeles * Žydot kaipo žolelės *Daug ir pievoj žolelių * Ir įvairių lapelių.

Kas ten anu žydėjims * vasarvidžio kvepėjims * Jaunikaitis ateidams * Ir su dalgiu nukirsdams.

Ir paukštelis ant oro * Negaudamas sau pora * Garbin Dievą lakiodams * Savotiškai cipčiodams.

Daug ir gražio paukštelių * Ir įvairio balselio * Kas ten ano giedojims * Pavasari čiuldėjims.

Žaden žmogų miegantį * Linksmin keliu einantį. —

Tos dainės išklausi, prispyrėm, kad verelė padainiuotų. Ta ir pradėjo: